šeimynietis

šeimyniẽtis, -ė smob. (2) DŽ, NdŽ, Lkm žr. šeimynykštis: 1. Str Būte (būkite) kap savas šeimyniẽtis Ad. ^ Ožka – ne keltuva, merga – ne šeimyniẽtis (namų nežiūri, skuba ištekėti) Tvr, Prng. 2. Ds, Ml Gerų šeimyniẽčių reta rast Krns. Kolei tarnas arba pradienykas, arba šeimyniẽtis pas kitą tebetarnauja, nepriguli jo atkalbinėti A.Baran. Oi žada žada manę tėvelis už šeimyniẽčio duotie (d.) Ad.